Produktyvumo teatras

1 min read

Prisipažinsiu - mane nuoširdžiai stebina, kai žmonės LinkedIn'e kasdien pasakoja apie tai, ką tą dieną nuveikė: parašė tūkstančius el. laiškų, sudalyvavo šimtuose reikšmingų susitikimų, užbaigė darbą įprasminančią mėnesinę ataskaitą... Tarsi tai būtų pasiekimas, o ne tiesiog darbo diena.

Man tai skamba taip pat, kaip: atsikėliau, išsivaliau dantis, pasportavau, pavalgiau... :) Bet darbo kontekste tai tampa „profesiniu matomumu".

Ir tai ne vien mano subjektyvi pastaba. Tyrimai apie darbo elgseną rodo panašų reiškinį - žmonės vis dažniau rūpinasi ne tuo, kas iš tikrųjų kuria vertę, o tuo, kas juos padaro matomus vadovui ar komandai. Tai vadinama „produktyvumo teatru", t.y. renkamės užduotis ne pagal jų svarbą, o pagal tai, kiek jos parodo, kad esame užimti. Ir dažniausiai tai kyla ne iš tuštybės, o iš baimės, kad nematomas darbas bus palaikytas nenudirbtu ar neprasmingu darbu.

Bet čia, manau, kad problema ne tie, kurie taip rašo, o problema yra pati kultūra, kurioje reikia įrodinėti, kad dirbi, o ne tiesiog tinkamai dirbti.

Bet kokiu atveju, kitą kartą prieš spausdami "Post", paklauskit savęs, ar aš dalinuosi tuo, kas iš tikrųjų vertinga kitiems, ar tik tuo, kad esu užimtas? Juk mes visi prisidedame prie naujų normų kūrimo ;)