Už kiekvieno žmogaus, organizacijos yra istorija.

Kanalai, algoritmai ir dirbtinis intelektas nuolat keičia komunikacijos galimybes, tačiau žmogui vis tiek reikia suprasti, kas vyksta, atrasti prasmę pokytyje ir pasitikėti tuo, kuris su juo kalba. Nuo šio pagrindo prasideda mano darbas.

Energijos semiuosi iš naujovių ir žmonių, mėgstu pastebėti netikėtas sąsajas ir ieškoti kūrybiškų sprendimų, o santykiuose man svarbi darna – gebėjimas kalbėtis atvirai, suprasti skirtingus požiūrius ir dirbti kartu, net kai nesutariame.

Per daugiau nei 15 metų komunikacijos srityje dirbau su skirtingais verslais, vadovais ir komandomis, prisidėjau prie organizacijos kūrimo po įmonių sujungimo, pokyčių įgyvendinimo ir krizių valdymo. Ši patirtis išmokė gilintis, kaip žmonės supranta priimamus sprendimus, kuo pasitiki ir kas juos sulaiko, net kai informacijos, regis, pakanka. Šiuo pažinimu remiu kūrybinius komunikacijos sprendimus, o savo požiūrį gilinu doktorantūroje, tyrinėdama, kaip komunikacija gali padėti žmonėms veikti kartu ir organizacijai po krizės sustiprėti.

Man žmogus nėra statistinis vienetas.

Man būdinga gilintis, pastebėti sąsajas tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų ir ieškoti kūrybiškų būdų spręsti problemą, tačiau idėjos vertę matau tada, kai ją galima pritaikyti konkrečioje situacijoje. Energijos semiuosi iš naujovių, žmonių ir pokalbių, kuriuose galime kartu patikrinti prielaidas, įvardyti tai, kas lieka tarp eilučių, ir atrasti sprendimus, kurių iš pradžių nesimatė.

Santykiuose man svarbi darna, todėl rūpi, kaip dirbame kartu ir ar galime atvirai kalbėti apie tai, dėl ko nesutariame. Kartais būtent nepatogus klausimas padeda geriau suprasti vieniems kitus ir apsispręsti, ką daryti toliau.

Žmogus man nėra statistinis vienetas, todėl prieš kurdama komunikaciją gilinuosi į jo patirtį, emocinę būseną, vidinę motyvaciją ir pasaulio suvokimą. Man svarbu, ar jis mato savo darbo prasmę, jaučiasi galintis prisidėti prie sprendimų ir kas trukdo veikti, net kai organizacija, regis, viską paaiškino. Šį pažinimą sieju su komunikacijos strategija, kūrybiniais sprendimais ir konkrečiomis galimybėmis žmonėms dalyvauti.

Doktorantūroje tyrinėju, kaip komunikacija krizių metu gali padėti žmonėms sąmoningai veikti kartu, o organizacijai panaudoti patirtį ir po sunkumų sustiprėti, užuot vien grįžus į ankstesnę būseną.

Mano patirtis.

Savo profesinį kelią skirstau į tris etapus. Pirmasis prasidėjo dar antrame studijų kurse, kai prisijungiau prie augančios integruotos komunikacijos agentūros. Ten susipažinau su įvairiomis komunikacijos sritimis, o kartu žinias gilinau universitete. Vėliau patirties sėmiausi vienoje iš tuo metu didžiausių komunikacijos agentūrų, kur dirbau su įvairiais dideliais prekių ženklais.

Antrasis etapas prasidėjo bendrovėje, prie kurios prisijungiau vykstant 21 įmonės, turėjusios iš viso apie 2 500 darbuotojų, restruktūrizacijai. Komunikacijos sistemą ir vidinės kultūros pagrindus kūrėme nuo nulio, kartu formuodami naujos organizacijos identitetą ir ieškodami, kaip skirtingą patirtį turintys žmonės galėtų tapti bendros organizacijos dalimi.

Vėliau vadovavau komunikacijos skyriui, valdžiau krizių komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida, plėtojau tvarumo kryptį bei socialinės atsakomybės iniciatyvas. Ši patirtis sustiprino mano nuostatą, kad pasitikėjimas kuriamas per sprendimus, kasdienį santykį su žmonėmis ir organizacijos gebėjimą laikytis to, ką ji sako.

Dabar kuriu trečiąjį etapą – konsultuoju organizacijas vidinės, pokyčių ir krizių komunikacijos klausimais, dalinuosi sukauptomis žiniomis ir jas gilinu doktorantūros studijose. Tyrinėju, kaip komunikacija krizių metu gali stiprinti žmonių gebėjimą veikti kartu ir padėti organizacijai po sunkumų augti. Man svarbu, kad praktinė patirtis ir mokslas papildytų vienas kitą, padėdami geriau suprasti žmones ir pagrįsti komunikacijos sprendimus.

Mano CV

Kada galiu būti naudinga?

Mano patirtis naudinga, kai reikia suprasti, kodėl vidinė komunikacija nepadeda žmonėms susikalbėti ir veikti kartu, pasirengti pokyčiui ar nepatogiam vadovo pokalbiui, išbandyti pasirengimą krizei arba komunikuoti jai jau kilus. Taip pat vedu mokymus ir praktines sesijas, kuriose vadovai bei komandos nagrinėja savo komunikacijos sprendimus ir išbando, kaip jie veiktų konkrečiose situacijose.

Įsitraukiu kaip partnerė: pati gilinuosi į jūsų situaciją, kartu išgryniname problemą, kuriu sprendimus ir padedu juos įgyvendinti. Pažindama organizaciją galiu susieti tai, ką žmonės patiria kasdien, su jos tikslais ir sprendimais, o šį supratimą paversti komunikacijos strategija, tekstais, kūrybinėmis iniciatyvomis, darbuotojų dalyvavimo būdais ar krizių pratybomis. Jei matau, kad kliūtis slypi pačiame sprendime, tai ir pasakau.

Dirbu su jūsų vadovais, komunikacijos komanda ir jau turimais partneriais, o kai reikia papildomų kompetencijų, pasitelkiu kitų sričių profesionalus. Už savo indėlį prisiimu atsakomybę, o rezultato siekiame kartu.

Mano principas paprastas: kalbėti, kai svarbu; tylėti, kai reikia; klausyti prieš informuojant ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

Pasikalbėkime
Šiuo metu studijuoju Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos mokslų doktorantūroje ir toliau gilinu, kaip komunikacija gali padėti žmonėms veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

Rizikos komunikaciją tyrinėjau dar prieš dešimtmetį, o šiandien šią kryptį tęsiu komunikacijos doktorantūroje, jungdama krizių komunikaciją su žmogaus psichologiniais ištekliais, prasmės kūrimu ir gebėjimu veikti kartu.

Man svarbu suprasti, kaip komunikacija gali padėti žmogui susiorientuoti neapibrėžtumo metu, atpažinti savo galimybes ir imtis veiksmų, o organizacijai – iš patirtų sunkumų įgyti gebėjimų, kurių anksčiau neturėjo. Tai modelis, kurį kuriu ir siekiu empiriškai patikrinti, kartu gilindama savo praktinį požiūrį į komunikaciją.