Problema - ne pokytis, o kaip apie jį kalbame

1 min read

Kalbėjausi su vienos organizcijos vadove. Ji pasakojo:

"Mūsų sistema puiki. Paremta logika. Esame įsitinkinę, kad procesai pagreitės. Žmonėms tai tikrai naudinga, mums - pelninga, bet darbuotojai… "neperka“ idėjos."

Paklausiau, kaip komunikavo, kokią žinutę formulavo darbuotojams.

Ji perskaitė klasikinį vadovo laišką, kurį tikiu, kaip ir aš pati, esame rašę ne kartą.

"Nuo kito mėnesio diegiame sistemą X. Ji padės optimizuoti procesus ir padidinti efektyvumą… Artimiausiu metu vykdysime mokymus. Tikimės bendradarbiavimo šiuo pokyčių laikotarpiu".

Beveik visi žinome, kaip tokios žinutės aidi kitoje pusėje:

"Dar vienas projektas. Dar daugiau darbo. Kokia prasmė? Jau ir taip nemiegam. Ką vėl TIE "iš viršaus" sugalvojo?"

Problema dažniausiai ne pokytyje. Problema - kaip apie jį kalbame.

O jei žinutę perrašytume taip:

"Girdime, kiek daug jūsų laiko šiuo metu suryja techninė rutina, kuri eikvoja jūsų resursus. Diegiame sistemą X tam, kad jūsų darbe atsivertų daugiau galimybių realizuoti turimas kompetencijas, kurios iš tiesų ir yra svarbios. Bus sunku. Pirmi mėnesiai pareikalaus kantrybės. Bet tai laikina. Paskirsime žmones, kurie eis per tai kartu ir ne teoriškai, o realiai padės spręsti problemas. Sistema nėra baigtinė. Jūs geriausiai žinote savo procesų niuansus, todėl turite laisvę adaptuoti sistemos nustatymus savo poreikiams. Jūsų grįžtamasis ryšys lems, kaip ši sistema veiks".

Antroji žinutė daugiau apie žmogų, o ne "optimizavimą", apie prasmę ir aktyvų pokyčio dalyvį.

Žmonės dažniausiai priešinasi ne pokyčiui, o kad su jais kažkas daroma.

Ar viena žinutė pakeis organizaciją aukštyn kojom? Ne.

Bet ji gali pakeisti momentą, kuriame žmogus nusprendžia, ar aš prisidėsiu prie to, ar trukdysiu/būsiu apatiškas.

Čia ir gali prasidėti organizacijos pokytis.