Kaip asmeninė tragedija tampa institucijos drama

1 min read

Kartais užtenka vieno žodžio, kad asmeninė tragedija virstų institucijos drama.

Antraštė skelbia: "Vilniaus rajone policininkė automobiliu mirtinai partrenkė vyrą."

Ir staiga tai nebėra istorija apie kelyje suklydusį žmogų ir tragediją. Tai akimirksniu tampa istorija apie policiją.

Kada paskutinį kartą matėte antraštę: "Buhalterė sukėlė avariją" arba "Projektų vadovas vairavo išgėręs"?

Ir čia galima kalbėti apie žiniasklaidos atsakomybę bei galią. Antraštės šiandien ne tik informuoja, jos programuoja mūsų reakciją.

Bet yra ir kitas kampas - reputacijos našta.

Mes linkę visą bendruomenę, instituciją, organizaciją teisti per vieno žmogaus klaidą, bet lygiai taip pat greitai esame pasirengę ją idealizuoti dėl vieno sėkmingo rezultato.

Policininkas, gydytojas, mokytojas... Vieno veiksmas retai lieka tik vieno. Jis labai greitai tampa "pavyzdžiu" arba "simptomu". Jūs, norite to ar ne, esate savo bendruomenės veidas.

Palieku dvi mintis:

- už žodžius turime jausti atsakomybę - ypač viešojoje erdvėje;
- būdami bendruomenės dalimi, mes veikiame ne tik savo, bet ir visos grupės reputaciją. Kiekvienas sprendimas ją arba stiprina, arba silpnina.