Jūs ne tik išpublikuojate informaciją - jūs prisiimate atsakomybę

1 min read

Gauti laišką iš Sodros ar panašių institucijų yra vienas malonumas. Tiksliau - būtų, jei jį kas nors rašytų galvodamas apie žmogų, o ne apie teisės aktų atitikimą.

Prieš kelias dienas gavau laišką apie pasikeitusius įmokų tarifus savarankiškai dirbantiems. Šis įrašas - ne apie tai, kad mokesčiai auga, o apie tai, kaip nereikia komunikuoti pokyčių.

Ką padarė „Sodra“:
- copy-paste būdu pateikė klampų, teisinėmis formuluotėmis apkaišytą tekstą, kurį skaitant smegenys įsijungia „safe mode“ režimą;
- pasikeitusius mokesčius tiesiog sumetė į lentelę. Be konteksto. Be palyginimo. Be pagalbos skaitytojui.

Ką reikėtų daryti kitaip:
- rašyti lengviau suprantama kalba ir aiškiai įvardinti, kas konkrečiai keičiasi (extra taškai, jei dar ir paaiškintumėte, kodėl tie pokyčiai svarbūs) - pasinaudoti DI, jei visai nejaučiama sava auditorija;
- parodyti 2025 vs 2026. Paprasta, greita, pagarbu. Ir taip - greičiausiai pigiau nei vėliau atsakinėti į piktus skambučius.

Kodėl vis dar gauname tokius „šedevrus“:
- komunikuoti pokyčius reikia šiek tiek daugiau kompetencijos nei užpildyti lentelę;
- komunikuoti apie brangimą - nepatogu (lengviau pasislėpti po biurokratiniu žargonu tikintis, kad niekas nesupras (arba bent nesupras iškart);
- ir svarbiausia - atsakomybės vakuumas: „Mano darbas - išsiųsti informaciją, o ar jūs supratote - jūsų asmeninė drama“.

Mano žinutė komunikatoriams, kuriems jų darbas - tik „užduoties atlikimas“: atvira ir aiški komunikacija kuria pasitikėjimą. Jūs ne tik išpublikuojate informaciją - jūs prisiimate atsakomybę už tai, ką auditorija supras ir su kokia būsena liks po žinutės. Jei po jos lieka tik sumišimas, pyktis, jūsų darbas - nepadarytas (nebent toks buvo tikslas).